- grytis
- grýtis sf. (1) 1. Jrb, Vdk, Šlv toks tinklas, krytis, graibštas: Grýtis yra tinklas ant ilgo koto, panašus į samtį Erž. Su gryčia sugavau daug žuvies Rs. 2. (neol.) anat. širdžiaplėvė (pericardium): Širdies grýtis NdŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.